Kantičkinės giesmės

Kristus, Dievas mūsų, gelbėtojas dūšių,

Kėlės savo galybe, mus pripildė linksmybe,

      Aleliuja.

Kojas rankas savo, kada mus vadavo,

Davė perverti trimis ant to kryžiaus vinimis,

      Aleliuja.

Numirė kentėjęs, tris dienas gulėjęs

Grabe, kėlės, kaip tarė, mums dangų atidarė,

      Aleliuja.

Anksti trys Marijos ein’ graban, skubinas’:

Patept Jėzų norėjo, tarpusavy kalbėjo:

      Aleliuja.

Yr akmuo priristas, kur guli Kristus,

Kas mumis aną atris, grabo angą atdarys?

      Aleliuja.

Atristą atrado, kad stojos prie grabo,

Ir Aniolus regėjo, kurie grabą sergėjo,

      Aleliuja.

Nusigando didei, Aniolus išvydę,

Marijas jie pažino, linksmai anas kalbino:

      Aleliuja.

„Jieškote Jezuso, dėl kaltų mirusio,

Nėra, kėlės, štai vieta ir drobulė sudėta,

 Aleliuja.

Petrui ir visiemus jo mokintiniemus,

Tai vis pasakykite, ką nuo mūsų girdite”,

      Aleliuja.

Kaip aniolai šventi, būkim visi linksmi,

Ko nuo Dievo norėjom, vis dabar apturėjom,

 Aleliuja.

Jėzau, mus mylėjai, dėl mūsų kentėjai,

Duok griekų atleidimą par tą prisikėlimą,

      Aleliuja. Amen. 


Paveizu į dongų
Į dongaus aukštumą
Dongaus aukštumi
Joudas debesielis.

Tami debeselie
Deimanta kraselė
Ak Dievi brongus
Deimanta kraselė

Toje kraselie
Sied Pana švenčiausia
Ak Dievi brongus
Sied Pana švenčiausia.

Veinuo ronkelie
Tur berža rykšteli
Ontruo ronkelie
Tur Dieva Mūkeli.

Su berža rykšteli
Nuplaks mumis visus,
Su Dieva Mūkeli
Nuves mus į dongų.

Comments