Skaitiniai‎ > ‎

Benediktinai (Ordo Sancti Benedicti)

Seniausias katalikų vienuolių ordinas, kurį VI a. pradžioje įkūrė šv. Benediktas Nursietis. Tai vienuoliai gyvenantys pagal šv. Benedikto dvasingumą ir regulą. Kalbant apie benediktinus būtina pakalbėti apie patį šv. Benediktą ir jo gyvenimą,nes tai tiesiogiai susiję su jo įkurta vienuolija, jos dvasingumu.

Šv. Benediktas ir jo sesuo dvynė Scholastika gimė apie 480 metus Italijos Nursijos miestelyje,turtingoje šeimoje. Spėjama, kad jis mirė 543 metais savo įkurtoje Monte Cassino abatijoje. Šv. Benedikto parašyta regula davė pradžią visai Vakarų Bažnyčios vienuolystei. Per pastaruosius keliolika šimtmečių moterys ir vyrai, vadovaudamiesi Šv. Benedikto šūkiu „Ora et labora“ – lot. “Melskis ir dirbk” sukaupė didelį palikimą visos Bažnyčios labui.

Šv. Benediktui vienuoliškojo gyvenimo idealas buvo Šiaurės Afrikos atsiskyrėlių gyvenimas. Norėdamas Italijoje išgyventi dykumos tėvų patirtį, kalnuotose vidurio Italijos apylinkėse, prie dabartinio Subiaco miestelio, kuris keletą šimtmečių anksčiau garsėjo ten buvusia imperatoriaus Nerono vila, Benediktas surado nuošalią grotą, vėliau pavadintoje Sacro Speco (it. Šventąja Ola ), kurioje vienatvėje ir ramybėje praleido trejetą metų. Greit apie pamaldų ir išmintingą atsiskyrėlį sužinojo piemenys, kiti apylinkių gyventojai. Žmonės, ieškodami patarimo, paguodos, atsakymo į sąžinės klausimus, pradėjo eiti pas Benediktą. Garsas apie jį pasklido taip plačiai, kad kilmingi romiečiai pradėjo siųsti į Subiacą savo sūnus, norėdami, kad jų vaikai pasisėmę Benedikto išminties pasišvęstų Dievo tarnystei. Vadovaudamas Subiaco bendruomenei Benediktas įsitikino, kad be aiškios struktūros ir hierarchijos, be vidaus tvarką nustatančių taisyklių vienuolynų gyvenimas negali turėti aiškesnės ateities. Iš jo samprotavimų laikui bėgant formavosi vienuolinio gyvenimo tikslų ir taisyklių rinkinys, kuris ilgainiui tapo benediktiniška regula. Pačią regulą Benediktas parašė įsikūręs jau kitoje vietoje – Monte Cassino, kur persikėlė apie 529 metus. Subiaco koloniją palikęs savo mokiniams, Benediktas su keliais vienuoliais iškeliavo į Monte Cassino ir įsteigė ten vienuolyną, tapusį visų pasaulio benediktinų vienuolynų prototipu bei pavyzdžiu daugelio kitų katalikiškųjų kongregacijų vienuolynams. Pagal Benedikto paliktą pavyzdį Europoje viena po kitos steigėsi abatijos ir bendruomenės besivadovaujančios jo sukurta regula. Ypatingai pop. Grigalius Didysis ( VI- VII a. ) skatino benediktinų misijas. Anglijoje, Frankų karalystėje, daugelyje kitų Europos šalių kuriasi benediktinų vienuolynai.

Cistersai, trapistai, kamalduliai ir net kartūzai kilę iš Benediktinų ordino.

Benediktiniško vienuoliško gyvenimo tikslas – pirmiausia Dievo ieškojimas maldoje, vienumoje, tyloje. Be tiesioginio liudijimo savo gyvenimo būdu, vienuoliai apaštalauja per liturgiją ir priimdami vienuolyne svečius. Septynis kartus per dieną broliai susirenka liturgine malda pašventinti dienos ir nakties valandas, kiekvieną dieną švenčiamos bendruomeninės šv. Mišios. Kasdien vienuolis skiria laiko meditatyviam Dievo žodžio skaitymui ( lot. lectio divina), vidinei maldai ir rožinio kalbėjimui. Benediktinai gyvena atskirose celėse po vieną. Paprastai benediktinų vienuoliai gyvena iš savo darbo. Reguloje siekiama išmintingos pusiausvyros tarp darbo ir maldos, protinio ir rankų darbo, bendravimo ir vienatvės, kurie visi palaiko vienas kitą. Benediktinai dėvi juodos spalvos abitą su škaplieriumi.

Pirmieji mūsų krašto misijonieriai mirę kankinio mirtimi – Adalbertas Vaitiekus ir Brunonas Kverfurtietis, taip pat buvo benediktinai vienuoliai. 1405 metais Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas įkuria benediktinų vienuolyną Senuosiuose Trakuose, vėliau vienuolynai įkuriami Nesvyžiuje, Gorodiščėje. XVII amžiuje Nesvyžiuje įsikuria moterys benediktinės , kurios davė pradžią steigimuisi kitų benediktinių vienuolynų – Vilniuje, Kaune, Kražiuose, Minske, Smolenske, Oršoje. Deja caro valdžios ir sovietmečiu daugelis vienuolynų uždaromi. Caro priespaudos metais išsilaikę Vilniaus ir Kauno benediktinių vienuolynai tarpukario metais atsigavo. Veikdamos pogrindyje, seserys išlaikė benediktiniškojo gyvenimo tęstinumą pačiais sunkiausiais Lietuvos istorijos metais.

Vyriškoji šv. Benedikto ordino šaka atgijo tik su benediktinų vienuolyno Palendriuose ( Kelmės raj. ) įkūrimu 1998 metais.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 8000 benediktinų vienuolių, gyvenančių 344 vyrų benediktinų vienuolynuose, kurie jungiasi į 21 kongregaciją ir 6 nepriklausomus vienuolynus. O kongregacijas vienija Benediktinų Konfederacija, kurios centras Romoje , jai vadovauja Abatas Primas, renkamas 8 metams.

Moterų benediktinių yra apie16 000, gyvenančių 840 abatijų ar vienuolynų, priklausančių 61 kongregacijai ar federacijai.

Benediktinai, cistersai, trapistai, kamalduliai nešė į tuo metu dar evangelizuojamą Europos žemyną krikščionišką tikėjimą ir civilizaciją. Būtent dėl nuopelnų bendros krikščioniškos europietiškos tapatybės kūrimui 1964 metais popiežius Paulius VI šv. Benediktą paskelbė Europos globėju.

Šventojo Europos globėjo vardą pasirinko popiežius Benediktas XVI.

Parengė Vidmantas Budreckis

Comments